Dalinamė straipsniu, kuris puikiai iliustruoja, kaip gimė pirmųjų Coffee spells, kurie yra Pylimo g. Vilniuje priešais žydų sinagogą, interjeras. Šis straipsnis buvo publikuotas žurnale "Structum". Linkime įdomaus skaitymo.
Kavos namai, kuriuose reziduoja laikas
Sostinės Pylimo gatvėje esantys rūšinės kavos namai „Coffee Spells“ lankytojus traukia laiko ženklų nusėtu interjeru ir per langą atsiveriančia choralinės sinagogos panorama.
„Coffee Spells“ įkūrėja Aistė Košienė dešimtmetį dirbo rinkodaros srityje. Laukdamasi antrosios dukters, sumanė atidaryti kavinę. Vyras ir tėvai idėją palaikė, tad Aistė pradėjo ieškoti patalpų. „Kai pirmą kartą užėjau į nuomojamas patalpas Pylimo gatvėje, jose nieko nebuvo. Tuščia apleista erdvė su senomis pakabinamomis biuro lubomis, – pasakoja A. Košienė. – Tačiau sužavėjo patalpų išdėstymas ir, žinoma, vaizdas pro langus į vienintelę šiandien veikiančią sinagogą Vilniuje. Supratau, kad tai mano vieta. Užsibrėžiau iki dukros gimimo patalpas sutvarkyti, nors nebuvau nei interjero dizainerio pasamdžiusi, nei sugalvojusi kavinės koncepcijos.“
„Norėjau išskirtinės erdvės, kavinės ne paaugliams, o suaugusiesiems, norintiems paskaityti knygą, pailsėti nuo buities ir namų. Norėjau minimalistinio, neapkrauto baro“, – sako kavinės įkūrėja. O sukūrus nuosaikų, istoriją atliepiantį interjerą ir penktadieniais serviruojant išskirtinius Atlanto beygels - kavos namų bendruomenė pasipildė ir menininkais, filosofais bei fotografais.
Kurti kavos namų interjerą ėmėsi „Case Studio“ architektės Julija Čiapaitė-Jurevičienė ir Karolina Čiplytė.
„Ši Pylimo gatvės atkarpa mums buvo nepažįstama. Joje yra itin siaurias pėsčiųjų šaligatvis ir labai intensyvus eismas, ten nutrūkdavo senamiesčiui būdinga parduotuvių, kavinių ir kitų funkcijų įviarovė pirmuose aukštuose. Todėl nei mūsų, nei daugumos vilniečių per ten nevedė natūraliai susiklostę kasdieniai keliai per senamiestį.” dalinasi prisiminimais Julija.
Projektavimo darbai prasidėjo nuo stebėjimo, ilgų pasivaikščiojimų šioje Pylimo gatvės atkarpoje. Buvo sužavėta vietos scenovaizdžiu - žydų, būdingais juodais apdarais besirenkančių į maldos namus. Nuostabus, autentiškas vaizdas, kuris turėjo būti labai įprastas ir savas prieškariniame daugiakultūriniame Vilniuje - Šiaurės Jeruzalėje.
Tai tapo projekto ašimi: kaip vėl susiliesti su tuo, kas buvo taip artima ir pažįstama vilniečiams prieš keletą dešimtmečių..
Kavinė visada yra nuostabi proga atkurti ryšius , todėl nuo projekto pradžios buvo labai svarbu sukurti galimybes, kad žmonės, gerdami kavą, galėtų stebėti ir dalyvauti Sinagogos prieigų gyvenime tiek būdami kavinės viduje, tiek išorėje. “Įrengėme suolą per visą kavinės ilgį, atgręžtą į Sinagogą, kavinės langų palanges, pro kuriuos matomi puošnūs choralinės sinagogos fasadai, pavertėme plačiais stalais.” komentuoja Karolina.
Kavinės erdvė formuota sluoksnis po sluoksnio.
Atvėrus sienos fragmentą ties būsimu baru pasimatė mėlynų ir žalsvų dažų juostų sankirta, užrašas „150“ ir kiti kasdienės praeities veiklos ženklai. Manoma, kad tai yra iki karo čia veikusios žydų ligoninės fragmentai. Kelių sluoksnių siena tapo kavinės akcentu.
Nuėmus pakabinamas lubas, atsivėrė rudų medinių lentų lubos. Jos žavėjo paprastumu, matomomis laiko žymėmis, „patvarkymais“, matyt iš po ranka turėtomis mėlynomis lentomis, ar netgi panaudojus senas duris. Visus šiuos fragmentus išsaugojo, jų neuždengė.
Interjere buvo panaudoti ir patalpose aptikti krosnies kokliai, kurie kaip eksponatai nusėdo ant perpanaudoto stiklo lentynų. Jos sukūrtos iš Aistės tėvų parsivežtos senos sekcijos vitrinos.
Tai nėra dekoratyvūs, įspūdingi objektai, tačiau nuoširdūs ir autentiški ženklai, rodantys daugumos to meto vilniečių gyvenseną.
“Tiek aš, tiek Julija
su Karolina, projektuojant labai daug galvojom apie žmogų. Nepatogius laiptus į kavinę uždengėme nuožulnia rampa.” - dalinasi Aistė. Visi svečių liečiami paviršiai yra mediniai, aptakūs, malonūs prisilietimui. Tamsūs buko medienos atspalviai, sodriai atspindintys pro langus įkrentančią dienos šviesą, sukuria ramią, nuosaikią atmosferą.
“Viso interjero projektavime laikėmės principo, kad svarbu ne sunaikinti ir kurti iš naujo, o kiek įmanoma išsaugoti, pritaikyti, panaudoti, keisti tik tai, kas daro esminį pokytį, kuo optimaliau naudoti resursus ir įprasminti šią Vilnių, kaip daugiakultūrinį miestą, iliustruojančią vietą” teigia interjeristės.
Rūšinės kavos namus „Coffee Spells“ pavyko atidaryti per keturis mėnesius.
Kavinės įkurtuves Aistė šventė ant rankų laikydama dviejų savaičių dukrytę, iki pat jos gimimo aktyviai dalyvavusi kavinės įrengimo darbuose, valdžiusi visą jų procesą.
Nors kavinę pavyko atidaryti greitai, vos per beveik keturis mėnesius, lygiai taip pat greitai 2020-aisiais dėl pandemijos ją teko trims
mėnesiams uždaryti. – džiaugiuosi šia vieta, vis daugiau turime nuolatinių lankytojų, vis daugiau užsuka ir praeivių, mūsų interjeru bei žinoma pačių skrudinta rūšine kava susidomėjusių turistų. Šiuo metu įrengiame antrą kavinę – Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių sankirtoje, kurios išskirtinumas - visiškai ant kampo su labai dideliais vitrininiais langais. Pradėjus planuoti antrą kavinę pagrindinis iššūkis buvo, kaip padaryti ją vienodą, kai erdvė
ir vieta visiškai kitokia. Tuomet atėjo suvokimas, kad visai to nereikia, juk viena yra senamiestyje, o kita naujamiestyje. Tad antrosios kavinės interjerą diktuoja aplink skubantis miestas”. Antrąja kavine ir rūšine kava galėsime jau džiaugtis lapkričio viduryje.
Nuotraukos Norbert Tukaj.